Pradžia / Naujienos / Kompensacijos už apribojimus NATURA 2000 teritorijose

Kompensacijos už apribojimus NATURA 2000 teritorijose

2016-04-27

„Natura 2000" - tai Europos svarbos saugomų teritorijų tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtų natūraliems buveinių tipams ir gyvūnų bei augalų rūšims Europos Bendrijos teritorijoje išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti. Šiuo metu Lietuvoje „Natura 2000" teritorijų tinklą sudaro 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 410 vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

„Natura 2000" teritorijose aptinkamų natūralių buveinių ir rūšių buveinių išsaugojimui būtina palikti daugiau negyvos medienos, tam tikruose miško fragmentuose nevykdyti pagrindinių miško kirtimų, plynų kirtimų biržėse palikti daugiau biologinės įvairovės apsaugai skirtų medžių (drevėtų, plačiomis lajomis ir pan.) ir kt.

Šie apribojimai dažnai sumažina miško savininkų pajamas arba didina veiklos išlaidas. Todėl privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms už Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijose nustatytus ūkinės veiklos apribojimus mokamos kompensacijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su„Natura 2000" ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos" veiklos sritį „Parama „Natura 2000" miškuose".

Jei valdoje, esančioje „Natura 2000" teritorijoje yra aptinkama Europos Bendrijos (EB) svarbos miško buveinė (pavyzdžiui, 9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai ir kt.) ar potenciali buveinė, ar nustatyta EB svarbos rūšies radavietė (pavyzdžiui, mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos, lututės ir kt.) ar jos buveinė ir valdos plotas, kuriame taikomi miško kirtimų apribojimai yra ne mažesnis kaip 0,5 ha, miško savininkas dėl valdoje taikomų miško ūkinės veiklos apribojimų turi galimybę gauti kompensaciją.

Finansinė parama skiriama už šiuos miško ūkinės veiklos apribojimus:

1. Draudžiami pagrindiniai miško kirtimai (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų). Kompensacijos dydis - 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu). Pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui bus skiriama 200 EUR/ha dydžio kompensacija. Išmoka yra kasmetinė.

2. Draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha. Kompensacijos dydis - 155 EUR/ha. Išmoka yra kasmetinė.

3. Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Kompensacijos dydis - 156 EUR/ha. Išmoka vienkartinė.

4. Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacijos dydis - 62 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

2007-2014 m. laikotarpiu privačių miškų savininkai, siekdami „Natura 2000" kompensacinių išmokų, privalėjo pirmiausia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos apie valdoje nustatytus apribojimus. Nuo 2015 m. daliai pareiškėjų nebereikia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją, kadangi miško naudmenas galima deklaruoti iš anksto nustatytose teritorijose.

Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) nustatytos teritorijos žymimos skirtingų spalvų ženklais ir kodais: PK (draudžiami pagrindiniai miško kirtimai (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai), UK (draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai), NM (plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių) ar DM (sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius).

Ar miško valda patenka į tokias teritorijas, kuriose identifikuoti apribojimai, galima sužinoti prisijungus prie PPIS seniūnijoje ar savarankiškai, arba apsilankius Lietuvos erdvinės informacijos portale (www. geoportal.lt). Taip pat šią informaciją galima sužinoti saugomų teritorijų direkcijose ar Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.

Jei valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų ir plotas yra ne mažesnis kaip 0,5 ha, miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje valdoje. Jei valda patenka į keliais kodais pažymėtus plotus, miško savininkas savo nuožiūra pasirenka vieną iš kodų. Tik plotus, kurie pažymėti NM kodu, galima deklaruoti tada, kai miško savininkui išduotas leidimas kirsti mišką. Jei tokio leidimo savininkas neturi ir kirsti miško neplanuoja, prašyti išmokų už apribotus plynus kirtimus draudžiama.

Privataus miško savininkai, kurių valdos patenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus deklaruodami savarankiškai ar seniūnijose turi turėti šiuos dokumentus:
• Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;
• Įgaliojimą (jei deklaruoja įgaliotas asmuo). Jei deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, miško savininkas privalo pateikti arba rašytinius visų bendraturčių sutikimus arba notaro patvirtintą bendraturčių įgaliojimą, kai paraiška pateikiama vieno iš bendraturčių vardu;
• Leidimą kirsti mišką - kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus.

Jei valda ar jos dalis nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus „Natura 2000" teritorijoje arba PPIS esančios informacijos nepakanka paraiškai pateikti arba valdoje įvyko tam tikri pokyčiai, privataus miško savininkai turi kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos. Ši pažyma bus reikalinga deklaruojant miško naudmenas seniūnijoje ar savarankiškai elektroniniu būdu.

 • Saugomos teritorijos direkcijai reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą;

• Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;

• Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo);

• Vieną iš šių dokumentų:

• Vidinės miškotvarkos projektą su nustatytais ūkinės veiklos apribojimais;

• Valstybinės miškų tarnybos pažymas (pažyma su taksaciniais rodikliais ir pažyma su miško žemėlapio fragmente pažymėtomis žemės sklypo ribomis);

• Išvadą apie valdoje (žemės sklype) nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą.

• Leidimą miškui kirsti - kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus. Saugomos teritorijos direkcija Pažymą išduoda ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų.

Finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su „Natura 2000" ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos" veiklos sritį „Parama „Natura 2000" miškuose" gali gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į „Natura 2000" teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių (pvz. mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro ir kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 EUR/ ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui - 200 EUR/ha kompensacija.

Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje (žemės sklype) nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Dėl Išvadų parengimo miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus.

Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kur nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta ar tuokvietė, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Miško savininkai, norėdami iš anksto sužinoti ar jų valda patenka į EB svarbos paukščių veisimosi vietą ar tuokvietę, gali kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ar artimiausią saugomos teritorijos direkciją, VĮ Miškų urėdiją ar Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinius poskyrius arba, prisijungę prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS), pateikti prašymą dėl išrašo apie valdoje registruotas saugomų rūšių radavietes.

 

 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM informacija