Biržų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Biržų regioninis parkas išsiskiria lygiu, kiek banguotu reljefu, kurį paįvairina Linkuvos moreninio gūbrio geomorfologinio mikrorajono dalis su smulkiai ir lėkštai kalvotu kraštovaizdžiu su daubomis ar raguvomis. Kadangi parko reljefas yra lyguminis, neigiamos reljefo formos – smegduobės, upių slėniai, atodangos yra vizualiai labai ryškūs ir reikšmingi reljefo elementai.

Regioninio parko gamtos objektai – paslaptingi karstiniai Kirkilų ir Drąseikių ežerėliai, kuriuos kartais raudona spalva nudažo čia besiveisiančios sieros bakterijos. Jos randamos tik 3 pasaulio vietose. Karajimiškyje – įspūdingas smegduobynas su garsiąją legendomis apipinta Karvės ola, greta jos išsibarstę kitos duobės – Geologų, Ievų ir Velykų duobės, Lapės ir Barsuko olos, teritorijoje taip pat gausų kitų įspūdingų matmenų įgriuvų. Kiti vertingi objektai: Smardonės šaltinis, Jaronio duobė.

Retų augalų ir gyvūnų rūšių turtinga regioninio parko gyvoji gamta. Saugomi Mūšos-Nemunėlio žemumai būdingi lapuočių ir mišriuosius medynus, plačialapių ir mišrių miškų, pelkinių miškų buveines, uosynus, kardelių populiacijos. Ąžuolynės botaniniame-zoologiniame draustinyje juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių populiacijos. Širvėnos ežero nendrynuose peri didieji baubliai, baltasparnės žuvėdros ir juodosios žuvėdros. Astravo dvaro parke aptinkamos net 8 saugomos šikšnosparnių rūšys. Vandeningąsias smegduobes pamėgę raudonpilvės kūmutės ir skiauterėtieji tritonai.

Biržų regioninio parko lankytojų centre apžiūrinėdami ekspoziciją tema: ,,Prasmengantis žemės kraštas" turite galimybę sužinoti daugiau apie lankytinas gamtos bei kultūros paveldo vertybes.