Tai geologinio paveldo parkas. Tik čia galima pamatyti atviro karsto kraštovaizdį su tūkstančiais smegduobių, įgriuvų, ežerėlių. Didžiausia smegduobė – Karvės ola. Kasmet čia atsiveria naujos smegduobės. Tik čia turime paslaptingus Kirkilų ir Drąseikių ežerėlius, nusidažančius raudonai. Tai unikalus, itin retas pasaulyje reiškinys. Tik čia galime pamatyti vienintelę Lietuvoje bastioninio tipo Biržų pilį, ilgiausią medinį tiltą per pirmajį Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą. Tiesiogiai su karstiniu kraštovaizdžiu susiję aludarystės tradicijos.

 

Kraštovaizdis. Čia gyvas geologinis reiškinys kárstas – žemės jėga, nuolat išplaunanti, judinanti požemius, vis keičianti žemės paviršių, formuojanti karstinį kraštovaizdį. Kasmet atsirandančios naujos smegduobės vis atveria unikalius prieš 300 milijonų metų susiformavusius sluoksnius. Aktyvūs karstiniai procesai, formuojantys smegduobes. Juos puikiai iliustruoja posakis „tik trinktelk smarkiau durimis ir namo priebutis prasmenga, o kojele neverta nei treptelt...”.

 

Negyvoji gamta. Paslaptingi karstiniai Kirkilų ir Drąseikių ežerėliai, kuriuos kartais raudona spalva nudažo čia besiveisiančios sieros bakterijos. Jos itin retos pasaulyje. Karajimiškyje – įspūdingas smegduobių laukas su garsiąja Karvės ola, kitomis duobėmis ir įgriuvomis. Širvėnos ežeras – pirmasis dirbtinis ežeras Lietuvoje, atsiradęs užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes. Nemažiau įdomūs ir kiti gamtos paminklai – Smardonės šaltinis, Jaronio duobė.

 

Gyvoji gamta. Širvėnos ežero paviršiuje plūduriuoja vandens lelijų pieva, o kadaise čia augo plūduriuojantysis agaras, dar vadinamas vandens riešutu, jau išnykęs Lietuvoje, bet savo žiedu besipuikuojantis regioninio parko emblemoje. Vienu metu prie ežero išgirsi baubiant ne vieną didįjį baublį. Astravo dvaro parke gausu šikšnosparnių, senuose drevėtose ąžuoluose gyvena niūraspalviai auksavabaliai.

 

Kultūros paveldas. Biržų pilis – ryškiausias bastioninio tipo pilių paminklas Lietuvoje. Tai geriausiai išsilaikiusi Šiaurės Rytų Europoje ir vienintelė tokia Lietuvoje. Pilyje veikia Biržų krašto „Sėlos“ muziejus. Per Širvėnos ežerą nutiestas ilgiausias Lietuvoje daugiau nei pusės kilometro ilgio medinis tiltas veda į grafų Tiškevičių Astravo dvaro rūmus. Savo baltumu ir bokštų aukštumu (43 m) išsiskiria šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

 

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Biržų apylinkėse iš kartos į kartą perduodamos gyvos aludarystės ir duonos kepimo tradicijos. Viena iš seniausių alaus daryklų Lietuvoje buvo įkurta Biržuose 1686 m. Liudvikos Karolinos Radvilaitės nurodymu. Aludarystės tradicijų svarbą iliustruoja tai, kad po mūšių pirmiausia buvo atstatoma ne rotušė, bet bravoras. Sužinoti, kaip seniau buvo daromas alus, kepama duona padės šokiai ir dainos „Sėlos“ muziejuje, įsikūrusiame Biržų pilyje.