Pradžia / Naujienos / Šventės, susijusios su gamta

Šventės, susijusios su gamta

2013-02-01

 Vasario mėnuo

2 d. – Pasaulinė pelkėtų vietovių diena

Pelkės – tai tarpinės zonos tarp sausumos ir vandens ekosistemų, susidarančios užpelkėjant vandens telkiniams arba sausumos plotams. Tai nuolat įmirkę žemės paviršiaus plotai, padengti ne plonesniu nei 30 cm storio durpių sluoksniu, kuriuose auga drėgmę mėgstantys augalai. 

2 d. – Perkūno diena

Šią dieną bažnyčiose šventinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad šios žvakės padeda apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Šią dieną lietuviai melsdavosi Perkūnui.

Sakoma, šią dieną jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.

3 d. – Linų diena

Vasario 3 d. lietuviai šventindavo linus. Linai būdavo dedami ant aukuro prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Buvo tikima, jog tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų.

5 d. – Duonos diena

Vasario 5 d. lietuviai garbindavo ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo.

24 d. – Vieversio (Vyturio) diena

Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.