Pradžia / Naujienos / Apie upes, ežerus ir naujus mokesčius

Apie upes, ežerus ir naujus mokesčius

2014-03-06











   














Biržų regioninio parko teritorija prateka dvi didžiausios Biržų rajono upės Apaščia ir Tatula. Šiauriniu parko pakraščiu vingiuoja Rovėjos upelė, nuo Gulbinų iki Kirdonių raitosi išsaugojusi natūralius vingius Upytė, pietinėje parko dalyje prie Raubonių parko teritoriją kerta Ugės upelis.  Kitos upės - tai melioracijos pakeisti sureguliuoti upeliukai: Požemis, Šilinė, Smardonė, Daudžgirių, Juodupė, Ringailė. Regioninio parko teritorijoje susitelkę ir pagrindiniai Biržų rajono ežerai. Tai 330 ha ploto patvenktas Širvėnos ežeras, 16 ha Ruoliškio ežeras, 19,1 ha Gulbinų tvenkinys, 3,9 ha Kirkilų ežerėlis ir mažesni Jonavos, Drąseikių, Kojeliškio, Naradavos, Ripeikių karstiniai ežerėliai.
Vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių turtas, kuris, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, turi tarnauti viešajam interesui ir visuomenės poreikiams. Vandens telkinių pakrantės turi būti laisvai prieinamos visuomenei, jose gali būti vykdoma tik veikla, numatyta Saugomų teritorijų įstatyme.
Remiantis Aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98 patvirtintu „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu“, prie visų vandens telkinių nustatomos pakrančių apsaugos juostos, kurių minimalus plotis yra 5 metrai. Juostos plotis matuojamas nuo šlaito viršaus, o jei šlaito nėra nuo kranto linijos. Prie valstybiniuose parkuose ir draustiniuose esančių vandens telkinių nustatomos dvigubai platesnės pakrantės apsaugos juostos. Miestų ir miestelių teritorijose šis plotis dar dvigubinasi.
Veiklą vandens telkinių apsaugos zonose ir juostose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras, dirbti žemę, naudoti trąšas ir pesticidus, statyti statinius.
Kai kurie žemės savininkai piktybiškai nesilaiko įstatymų numatyto reikalavimo neužtverti pakrančių. Jeigu ne tvoromis, tai tankiais ar dygliuotais želdiniais ar šakų krūvomis trukdoma lankytojams laisvai praeiti pakrantėmis. Besiribojančios su ariamais laukais apsauginės juostos dažnai išariamos, dėl ko padidėja vandens telkinių tarša paviršinio vandens nuplaunamu dirvožemiu ir trąšomis. Biržų regioninio parko teritorijoje daugiausia problemų dėl tvorų yra prie Širvėnos ežero Biržų mieste tarpukario ir pokario metais užstatytoje teritorijoje bei prie kolektyvinių sodų „Melioratorius“. Kaimo vietovėse pasitaiko apsaugos juostų išarimo atvejų.
Šiuo metu už pakrančių apsaugos juostų pažeidimus administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato piliečiams įspėjimą arba 100–500 Lt baudą ir pareigūnams 300–1 000 Lt baudą. Pakartotinis tokio pažeidimo padarymas užtraukia piliečiams 200–1 000 Lt baudą ir pareigūnams 600–2 000 Lt baudą.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nuo gegužės 1 d. siūlo griežtinti atsakomybę už neleistiną piliečių teisės pasiekti vandens telkinius ribojimą ir įvesti „abonementinį mokestį“ tiems, kas nepaisys reikalavimo šalinti minėtas kliūtis. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikoje bus numatytas žalos aplinkai skaičiavimas 500 Lt už 1 tiesinį tvoros metrą. 
Nenorintiems mokėti naujo „tvorų abonementinio mokesčio“ dar yra laiko iki gegužės 1 d. pašalinti tvoras ir kitas kliūtis pakrančių apsaugos juostose.
 
Biržų RP vyr.specialistas Benjaminas Dagys