Padaičių geologinis draustinis

Šio draustinio paskirtis – išsaugoti po kvartero danga slūgsančius viršutinio devono Tatulos svitos gipsingus Nemunėlio ir Pasvalio sluoksnius su litogeniniais plyšiais, virtinėmis išsidėsčiusias piltuvo formos gilias smegduobes. Draustinis, apimantis 725 ha plotą, nusitęsia nuo Naciūnų ir Padaičių kaimų į šiaurę pro Užubalius net iki Šlepščių. Šiam draustiniu charakteringos didelės sausos piltuvo formos smegduobės, išsidėsčiusios virtinėmis laukuose piečiau Padaičių dvaro. Šiaurinėje dalyje prie Užubalių telmologinio draustinio, tarytum maži ežeriukai, žiba vandeniu užpildytos smegduobės.
 


Daumėnų geologinis draustinis

Daumėnų geologinio draustinio paskirtis – išsaugoti kvartero nuogulų dangą ir po ja esančias viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnių gipsingas uolienas, įvairias karstinio reljefo formas – pavienes gilias smegduobes, įdubas, įsliuogas. Draustinio plotas 423 ha. Visas draustinis išsidėstęs pietinėje parko dalyje Tatulos upės vingyje. Karstiniam reljefui čia būdingos vidutinių matmenų vandenį sugeriančios, daugiausia sausos, smegduobės. Tai lemia šiai vietovei būdingos geologinės sąlygos – giliai slūgsantis požeminis vanduo ir stora kvartero uolienų danga. Kvartero uolienos, nubyrėdamos nuo naujai įgriuvusių smegduobių šlaitų, suformuoja piltuvo formos, vidutinio gylio smegduobes.

 
Drąseikių geologinis draustinis (782,5 ha)
Drąseikių geologinio draustinio paskirtis – išsaugoti prekvarterines nuogulas, kurias sudaro karstėjančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požeminėmis tuštumomis ir urvais, ir Europos Bendrijos svarbos gipso karsto ežerų buveines. 772,8 ha ploto draustinį iš šiaurės ir vakarų riboja Rovėjos ir Apaščios upės, rytuose – Lyglaukių griovys, pietuose ekologinės apsaugos zonos dirbami laukai Paežerių kaime.
Pietinėje draustinio dalyje yra 2009 metais paskelbta Europos Bendrijos svarbos 35 ha ploto gipso karsto ežerų buveinė. Tai ežerėliais virtusios smegduobės. Jų šlaitus ir dugną sudaro smegduobes užgriuvusios kvartero nuogulos. Ežerėlių vanduo neturi tiesioginio ryšio su karstinio vandens sluoksniu skirtingai nei Kirkilų karstiniai ežerėliai. Draustinio teritorijoje daug uždurpėjusių, apaugusių krūmais smegduobių, vietomis virtusių raistais. Čia randama retų augalų. Tai –  kerpsamanės – plūduriuojantysis ričiokarpis (Ricciocarpos natans L.). Pievose greta smegduobių auga baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica). Jų ypač gausu šiaurės rytinėje draustinio dalyje.